- iškarenyti
- ×iškarẽnyti tr. 1. išnaikinti: Led ne led prūsokus iškarẽnijom Slm. Mūsų sodžiuj iškarẽnijo vagius Švnč. Nei iškarenyt negalim [blakių] Antš. ^ Kad tave iškarenyt! (taip keikiamasi) Vrn. | refl.: ^ Ak, kad tu išsikarẽnytum, kaip tu mane išgąsdinai! Upn. 2. išplūsti, iškoneveikti: Visiškai iškarẽnijo Sv. 3. išvaryti, išginti: Visus vaikus iškarẽnijo iš pirkios Švnč. Anus antstolis iš buto iškarenijo Varn. Išvariau, iškarẽnijau iš trobos Škn. | prk.: Pataisiau liekarstų ir iškarẽnijau ligą Škn. \ karenyti; iškarenyti; sukarenyti
Dictionary of the Lithuanian Language.